kumštelti

kùmštelti, -i (-ia), -ėjo 1. žr. kumštelėti: Motutė dažnai Antanuką subara, kai kada net kumštelia supykusi, o senelė niekuomet jo nenuskriaudžia V.Krėv. Koks nors negeras vyras kumštels, pikta moteriškė apibars rš. | Kumštelk ir jam, kad bėgame Vv. 2. tr. kyštelėti: Eidamas per ledą, kai kùmštelė[jo] koją eketėn, tai sušlapo kai ūdras Švnč. 3. Ktk prk. duoti kyšį.